nutūrėti

nutūrėti
nutūrė́ti, nutū̃ri (nùtūri, nū̃tūra ž.), -ė́jo NdŽ, FrnW žr. nuturėti: 1. Š, NdŽ Šaukšto [ligonis] dorai nenùtūra DūnŽ. | Pyragas ranko[je] nenùtūramas, kas par purybė Krš. ^ Bepigu su replėmis karšta gelžis nenutūrėti S.Dauk. | refl. Š. ║ Kas paišiuką nùtūra (gali raštininkauti) – darbo nebdirba Krš. ║ išlaikyti (svorį), tverti: Keturlinkose kūtėse nenū̃tūra stogai įlinkiūse Trk. 2. Vkš Toks buvo arklys, ka ano negalėjo i nutūrė́ti Kv. Arklys būs nenū̃tūramas – eis galvą užkumpinęs Žr. Išsišėrė eržilas, ka nebgalì i nutūrė́ti Up. Šauniai šoko, garsiai žvengė – negal nutūrėti LTR(Akm). | prk.: Tėvai vieno vaiko nenū̃tūra, o kaip mokytojos pulką tura veizėti Pvn. Nenutūramì vaikai kaime, leka į miestus Krš. ^ Tėvo skrynia nepakeliama, sesės kasos nesupinamos, brolio žirgas nenutūriamas (krosnis, liepsna, dūmai) Škn. 3. refl. Kerčioje stovi stalelis, bet nebenusitūrį̃s, nulinkęs į vieną galą NdŽ. 4. Nu blogo sunku nutūrė́ti, oi! Krš. | refl. NdŽ, KŽ: Tyliu, savy[je] nusìtūriu, bet matau, kas daros M.Unt. Tylėjau, tik tik nusitūrė́jau neatšovusi DūnŽ. Nu pypkos negaliu nusitūrė́ti, neatprasu niekados Tl. Su pagulėjimu nenusìtūra, kas iš tokios mergos Krš. Nenusìtūra negėrę, nagai kitam virpa Krš. 5. Senis, o ūkį dar nùtūra, šliauža i šliauža Krš. Ka nora, darbą nū̃tūra Užv. | Rovos žemė nenùtūra javų, iššala, iškilno[ja], išgruoduo[ja] Trk. Nenutūrėsi vasarą meisos – gyvis mesis ir sukirmės Dr. 6. Su numiniais vaistais juo gal nutūrėti ligas Šts. Nė vieną ligą nenutūrėsi iš karto Šts. Ugninę rožę nutūrėti gal ir be daktaro Šts. Bepigu nenutūrėti dantų skaudėjimo Šts. Sugyžusio [pieno] užsruobk, paleis vidurius, nenutūrė́si Krš. 7. žr. nuturėti 8: Panešioti vaiką – darbas nutūrimas Žem. Ir alga gera ten, ir darbas nutūrimas Btg. Darbai nutūramì gyvolius pašerti DūnŽ. ^ Raškažių nė ant lenciūgu, o bėdą ir ant silku gal nutūrėti Nt. \ tūrėti; aptūrėti; atitūrėti; datūrėti; ištūrėti; nutūrėti; patūrėti; pratūrėti; pritūrėti; sutūrėti; užtūrėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • nuturėti — nuturėti, nùturi (nutùri NdŽ, FrnW), ėjo tr. 1. S.Dauk, M, L, Rtr, NdŽ gebėti nulaikyti, išlaikyti: Ė, tu jau kvotų (puodšakės) rankosu nenùturi, katilelio pati atsitraukt negali Švnč. Nu dabar žemės skaldytojas padirbk iš akmeno tokią skrynę …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuturėti — vksm. Negaliù nusiturėti juokù …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nuturėjimas — sm. (1) KŽ 1. Sut, N, I, KŽ → nuturėti 2: Nenuturėjimas arklio! – reikėjo vadeles aplink rankas apsisukus turėt Grž. Arklio nuturėjimas važiuojant – ne vaiko darbas NdŽ. Nenuturėjimas, nenuovaldžia SD275. 2. → nuturėti 4: Dėl nuturėjimo savo kūno …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antturėti — antturėti, añtturi, ėjo (ž.) tr. 1. laikyti, išlaikyti, remti (ppr. konkretų objektą): Šaknys medžio tuo medžiui valija, jog jį anttur ne vien statį žemėje, bet dar daug jam naudingesniomis yra S.Dauk. Toksai grumtas gerai išgyvenant jį par 20… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apturėti — apturėti, àpturi, ėjo tr. K 1. Q76,162,538, SD124,117, SD44,180,235, H172, R, R59,125,187,360, MŽ, MŽ79, 164,248,482, Sut, KlG169, M, BzB272, L, Rtr, NdŽ, KŽ, Grg gauti, pasinaudoti, įsigyti sau: Įgyju, gaunu, apturiu SD185. Įgyt rūpinuosi,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptūrėti — aptūrėti, aptū̃ri, ėjo Š, KŽ 1. Š žr. apturėti 1. 2. Ser, KŽ žr. apturėti 5. ║ refl. Š. tūrėti; aptūrėti; atitūrėti; datūrėti; ištūrėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apžaboti — tr. 1. D.Pošk pažaboti: Vandiklais apžaboja (arklį) LzŽ. Arklio negali nuturėti, pakol jo neapžaboji Jž. apžabojamai adv.; D.Pošk. 2. prk. kiek sutramdyti: Savo norus apžaboję, mes gyvenam čia kaip rojuj K.Bink. 3. DŽ, Grv, Kb …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atiturėti — atiturėti, atìturi, ėjo 1. tr. atlaikyti: [Kunigas] atàturi mišią i išeina Dglš. | Ir zekvijas ataturėjau, ir paminklą pastačiau Rk. 2. refl. Sut, DŽ, FrnW, Ktk, Lnk atsilaikyti, pasipriešinti: Vokiečiam atsiturėdavo, ir gan Brž. Daug krito… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitūrėti — atitūrėti, atitū̃ri, ėjo, atatūrėti Š 1. tr. Š išlaikyti, nulaikyti. 2. refl. Š, KŽ žr. atiturėti 2 (refl.): Kažin ar ilgai vokytis priš mumis atsitūrės Vkš. Vienas atsitūrėjau pryš tris DūnŽ. Pryš visą pasaulį neatsitūrėsi! Krš. Argi tokia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bobvyris — sm. (1) 1. Yl menkas, bobiškas vyras: E, bobvyriai, arklių negali nuturėti rš. | Kas dirba bobos darbus, tas yr bobvyris Skdv. 2. juok. vyriška moteris: Rėda – nenugalima bobvyris, pajėgianti bet kurį vokietį nugalėti dvikovoje Vaižg …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”